prarūgėlis

prarū́gėlis, -ė smob. (1) Kt paniurėlis, pikčiurna, verksnys: Prarū́gėlis tas vaikas Brb. Vaikeliai, nejudinkit šito prarū́gėlio! Švn. Kai maža buvo prarūgėlė, tai ir dabar tokia Kb.